Visuomet sakiau, kad kalbos veikia kaip durys į naujas, jaudinančias galimybes. Mokydamiesi jų, galime bendrauti su užsieniečiais, sukurti naudingų ryšių, skaityti įdomią literatūrą, naudotis įvairiais resursais, plėsti savo verslą, keliauti be vargo.

Man ir pačiai kalbos visuomet teikė daug džiaugsmo. Sužinoti, jog norvegiškai agurkas yra ,,agurk” ar panaudoti frazę ,,susilaužyk koją” norint pasakyti ,,sėkmės” anglų kalba yra maži džiaugsmai, kurie atveria duris į kitas kultūras. Kartais net neišeinant iš namų, neišskrendant iš Lietuvos. Būtent dėl šių įdomybių ir tapau mokytoja.

Mano kelias prasidėjo Kento universitete (University of Kent), Jungtinėje Karalystėje, kur baigiau literatūros studijas. Vėliau įgyjau ir TEFL mokymo sertifikatą. Po studijų mokiau anglų kalbos įvairiose kalbų mokyklose, darželyje, gimnazijoje ir visuomet priėmiau mokinius privačiai.

Svarbu paminėti, jog šalia anglų kalbos mane visuomet sekė ir prancūzų kalba. Jau mokykloje pradėjusi ją mokytis, tęsiau tai ir universitete. Erasmuso metus praleidau Prancūzijoje, visiškai pasinerdama į jos kalbą bei kultūrą. Po bakalauro studijų bei kelių metų darbo Lietuvoje, nusprendžiau vėl išvykti į Prancūziją užtvirtinti savo žinias ir taip pasirengti prancūzų kalbos mokymui. Džiugu teigti, kad studijas baigiau Perpinjano universitete (Université de Perpignan Via Domitia) ir pradedu mokyti ir prancūzų kalbos!

Grįžusi į Lietuvą, tęsiu pamokas ir taip siekiu kurti vietą, kurioje kiekvienas jaustųsi laukiamas, kurioje mokytis būtų naudinga, smagu ir kur vis norėtųsi grįžti. Mano tikslas - kad mokiniai pasiektų užsibrėžtus tikslus, išsineštų naudingų dalykų, ir galėtų panaudoti juos praktikoje.

(Nuorodą į metodologiją, kurią taikau savo pamokose.)

Apie mane - mokytoją Emiliją